Ruduo

Ruduo užsiliepsnojo oranžine spalvų pašvaiste!
Žvelgiu į dieviškuosius potėpius rugsėjo skraistėje,
Kurių pirmas aukas vėjelis, toks dar šiltas gainioja, -
Tarsi svajonių gaireles, prisiminimais auksintas.

Ir manyje šiugždena, naršo minčių gūsis neramus, -
Bandydamas atversti susižeidusius atsiminimus.
O nieko nepaveiksi čia, nors visa gerkle klyktumei, -
Ateinam, kad išeitume. Pamilstame, kad.. išsiskirti.

Spalį ruduo šlapias. Rūstėja. Mirtingi lapai tęžta.
Atgal sugrįžti skaudulių purvynais kelias per klampus.
Prašau tik vieno, -albumo viso per gyvenimą neneški,
Tik saugoki skaisčiausiųjų akimirkų nuauksintus lapus.