šalta

Baltai nusidažo mintys
Žydrais okeanais pražysta ruduo
Tavo saujoj
Pasaulis lengvesnis užmiega
Ir už laisvę melstis Nereikia.
Pilnais delnais ramybės skubu aš į rytą
Pasitikti sapnų nudėvėtų.
Ir palaidojo mus ne didvyriai,
O moterys sukniom skylėtom.
Jeigu duosi, aš visad dalinsiuos,
Jeigu eisi -  man teks iš paskos.
Mano žiemos per šiltos,
Snaigės iš sniego netikro
Tik vaizduojuos, kad naktys sausį atšąla,
Kaip ir tu atšali netikėtai.
Ir vienatvė truputį vėl gelia rankas.
Atsimerkiau, o aplink siluetai
Naktiniai mojuoja plaštakėm gėlėtom,
Man neskauda
Iš akvarelės tavo žiema.