rūko vėjo

vieną naktį ant pilies
bokštų ir langų
mano melas išsilies
miegančiu šlapiu rūku

tu ateisi parūkyti
praskiesti rūko savo nuodu
naktį mano išardyti ir sudėti
savo noru

šaltį žiemą
snaigės ant plaukų ir rankų
ant garbanų ilgų
kur niekas pasisupt nebando

--

graikiški vėrimai
sakinių sunkios formos
mūsiški pratimai
akimis praplėsti
kalbai normas

judesius įvest, rankas
į kalbėjimą, kuris netyla
tavo mano mintyje

o cigaretės dūmai kyla
tavo kūnas rūko vėjo
pilnas tavo veidas

aš juo buvau,
kol nebuvai manęs paleidęs