Kur veda troškimai

Kai tave
Išsiveda,
Aš susirangau kamputyje -
Tai vienam,
Tai kitam -
Tai besišypsančių
nepažįstamojo
lūpų,
Tai mūsų pūkų
pagalvės,
Tai nėriniuotos
nosinaitės mazge.

Susirangau ir
tūnau sau
uostydama orą -
ar tik nebūsi
palikęs
praviro lango?

Užverti langą.
Užverti langą.
Užverti langą.

Bet sudreba
Pirštinėtos
rankos.
Aš tik trumpam išskrisiu.
Juk kitoje pusėje
nerasiu nieko
šilčiau už tave.
Tu toks vienas.
Juk nerasiu?

Pro plyšį įskrenda raštelis:
"Kai kitą kartą
tave išsives, palik
atrakintas duris.
Kelią rasiu."