Girdžiu kaip alkanai alsuoja jūra,
Laižydama man kojas savo sūrumu.
Spalvoti akmenėliai amžinai ten gūra,
Tai virsdami pilim, tai smėlio kuklumu.
Aš ieškau čia paguodos, atsakymų, vilties...
Bet bangos neišduoda undinių paslapties.
Tik baltos burės plaikstos, melsvoj vilties erdvėj,
Panersiu aš atgimti, slaptoj sekmės versmėj.