Rašyk
Eilės (78175)
Fantastika (2307)
Esė (1555)
Proza (10913)
Vaikams (2717)
Slam (74)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Girdžiu kaip alkanai alsuoja jūra,
Laižydama man kojas savo sūrumu.
Spalvoti akmenėliai amžinai ten gūra,
Tai virsdami pilim, tai smėlio kuklumu.

Aš ieškau čia paguodos, atsakymų, vilties...
Bet bangos neišduoda undinių paslapties.
Tik baltos burės plaikstos, melsvoj vilties erdvėj,
Panersiu aš atgimti, slaptoj sekmės versmėj.
2014-10-04 02:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-05 08:56
Felicija Iva

Labai stipri antra eilėraščio dalis, disonuoja su pirmąja, kurioje lyg ir trūksta idėjos. Atrodo, lyg autorė nedrįstų atverti savo siekių priežastingumo:
"Panersiu aš atgimti slaptoj sekmės versmės".
Sėkmės kūryboje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-05 00:53
TomKomPotas
Gan sklandžiai pasivaikščiojau pajūriu. Kojas sušlapau, bet per bangas nepašokinėjau. Žodžiu, lengvas 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą