Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pati baisiausia ta kova,
Kurios nemato niekas.
Tas mūšio laukas, kur beje,
Tik žodžių nuolaužos belieka.

Ten kruvini jausmų skutai
Ir žvilgsnis vedantis i nieką,
Ten rojaus žemės atšvaitai
Pavirsta i ugninį sniegą.

Ten nėra melo, nei tiesos
Ten nėr garsų, nei vėjo,
Paminta siela ten vaitos,
Ieškodama ko neturėjo.

Abejonių pasaulis vidinis
Druska degina skaudžiai akis,
Kad tik būtų vanduo sidabrinis
Atgaivinti išrautas viltis.

Kad tik laiko tėkmė susimiltų
Ir užsiūtų giliasias žaizdas,
Kad sparnai sutvirtėtų, pakiltų
Vėl galėtų skrajot po dausas.


Elena Kušvid
2014-10-02 01:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-03 17:38
herbera
O mintis man patiko Ir keista, kai sakoma, kad ,,nenustebino" tad negi kiekvienas kūrinys, o jų daug čia, turi nustebinti?
Geras
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-02 01:45
TomKomPotas
Vidinė kova su savais demonais - motyvas iš kurio galima ir įdomios medžiagos išspausti. Tačiau šiuo atveju įvaizdžiai ir minties raida nenustebinantys. Pirmos trys strofos man buvo arčiau širdies nei likusios dvi (kuriose dar be to ir ritmika kinta). 2+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą