///

visai pamišai man besisapnuodamas -
skaidosi į mažyčius laumžirgius mėlynumas akiduobių
lupasi oda perštėjimas kankinantis ateini naktimis
beri į tarpupirščius jūros druskos krislus gal todėl pabundu
šlapia it iš jūros šlamėjimo beri gintarą skalsiai ant lūpų
nuvalgai nuo lūpų manųjų juokies kai traška kaip skylantis ledas
kai lieka tik aidas šnabždėjimų sukaulėjusiais pirštais išglostytų
mano plaukų gumulai ant grindų vis nusiimi strazdanas
ir kitu žvaigždynu ant veido išsidėlioji todėl ir nepažįstu
todėl ir vėl įsileidžiu į melsvo rūko dvelkimą į sapną
į laumžirgių šmėklas pavirtusią būtį tave visai pamišusį
nemokantį nustot sapnuotis - -