Apkaltinkim

Apkaltinkim orą,
Nes visi mūsų norai
Sudužo, lyg kritę žemyn meteorai.

Apkaltinkim lietų,
Kad tik neskaudėtų
Nuo šito pasaulio, keisčiausiai sudėto.

Apkaltinkim žmones,
Nes mūsų svajonės
Išjuoktos, lyg būtų kvailiausios klejonės.

Apkaltinkim meilę,
Ji – nušviečia mums kelią,
Bet galiausiai nuvils, užgesins mūsų saulę.

Apkaltinkim kitus,
Kad likimas šykštus
Ir baudžia, vis baudžia gyvenimas mus.