Eilėje prie taros supirktuvės

Tu stovi, lauki...
Dangus giedras giedras...
Užsimerki...

Atsiduri skaisčiai rausvai saulėlydžio apšviestos miško aikštelės pakrašty... Girdi, kaip vakarinę giesmę čiulba paukščiai, kaip dūzgia drevėn skubėdamos laukinės širšės...
Įkvėpi gryno, gaivaus miško oro...
Pritupi...
Matai kaip pamažu pamažu susiskleidžia žibuoklių žiedeliai - ruošiasi miegui...
Staiga pamiške praliuoksi kiškutis...
„Gražu“ - pagalvoji...
Pagaliau ir tu užsimanai miego. Atsiguli ant dar nuo kaitrios pavasario saulės dieną įkaitusios žemės...
Užsimerki... Jau miegi.

Baisiai sudiegia šona... Iš skausmo pabundi... Staigiai pašoki... Susigriebi už skaudančios vietos...
Apsidairai - tau ką tik įspyrė už tavęs į eilę atsistojęs valkata, tavo senas draugas [jis taip sveikinasi...

Tau skruostu nurieda ašara...