- Oj, kaip man sunku!
Oj, kaip man negera!
Nosis užkimšta,
Gerklę skauda, gelia.
Kas čia gailiai taip
Paryčiais dejuoja?
Mažas katinėlis
Snukučiu baksnoja
Į žolės stiebelį,
Šaltą ryto lašą,
O po to – apčy!
Čiaudulys jį krečia.
- Eikš, kačiuk, vidun,
Guolį tau paruošiu,
Šiltu pieneliu
Girdysiu, globosiu, -
Jam Tadukas sako,
O pats – į virtuvę,
Užkaičia plytelę,
Neša patalėlį.
Taip kelias dienas
Tadas katinėlį
Šildė ir globojo
Vargšą ligonėlį.
Buvo taip smagu!
Vieną gražų rytą
Katinėlis – bakst -
Tadui nugarytėn.
- Bėgam žaist greičiau!
Gal užteks gulėti?
Aš jau pasveikau,
Noriu bėginėti!