Visa tėra prisiminimas

Many sutelpa visi buvę rudeniai ir šiame 
Auksiniai švyti išgyventi tiek išjausti
Kad šis tik prisiminimas tėra
Gelsvo migdančio klevo
Vainikuoto voratiklių siuviniais -
Iš jų jau trykšta sidabras 

Tu pas mane ateini tartum pirmąjį kartą
Ir mano skausmas nepasikeitęs užpildantis visas
Erdves nuo manęs nuslysta tavo žvilgsnis
Agato
Vasara susigūžė asfalto tarpupirščiuos
Kažkas manyje nebemoka būt žmogumi
Iš už veidrodžio žiūri
Iš jo trykšta sidabras