Permainų vėjas

Įsiveržei lyg šalto vėjo gūsis,
Atverdamas užmigusių vilčių duris,
Šokdindamas ilgus juodus šešėlius,
Toks nekantrus ir linksmas sūkurys.

Neleidai susikaupti, nei nuliūsti.
Sustoti, užsidengti praeitim.
Ir privertei pakilti ir nubusti,
Palikt sapnų pilis ir nerti ateitin.

Lyg vienišas klajūnas pasiklydęs
Žvaigždėtam jūros kriauklės labirinte,
Sujudinai slaptų jausmų gijas,
Suakmenėjusių žarijų sakramente.

Švelnutis bučinių lietus
Suvilgė išraižytą nykią sielą,
Užglaistė pikto nuovargio metus,
Apgaubęs švelnumu ištrynė dygią gėlą.

Švinu nugrims gilyn
Pavydūs žvilgsniai, žodžiai, išdavystės.
Pasėsiu tavo atmintin
Aušrų spalvas iš krištolinės meilės karalystės.

Elena Kušvid