Tyra. Nesidairyk, nakties belaisve,
Neprisišauki kaukų, švilpiant vėjui,
Ir nesugrįžki ten, iš kur atėjus,
Jau šiltą odą pavertė pašvaiste
Neverk. Ir nesiprauski dievų upėj
Tų degančių krūtų, dagių šlaunų
Ir užsimerkusi nebriski, kur sraunu,
Lengva. Kol fėjos suka, supa
Tyli. Gili. Pravertos rausvos lūpos.
Leliuok banguodama dosniam mėnuliui,
Kurs su kita kiekvieną naktį guli,
Kuriam kita kas naktį klūpo
Nelauk aušros. Ji išsiskleis
Tarsi plaukai. Alsavimais giliais
2014-09-23 11:43
Gerb. Tictac,
Jūsų variantas įmanomas tik kirčiuojant nesąmoningai, ir dar drįstate kritikuoti normaliai kirčiuojamą tekstą. Jau nekalbant apie kitus iškraipymus...
2014-09-23 08:47
Visada galima akcentuoti kitaip , pvz:
Tyla. Nesidairyk, nakties belaisve, Neprisišauk kaukų pašvilpus vėjui, Ir nesugrįžki ten, iš kur atėjus - Ten šiltą odą paverčia pašvaiste
O tekstukui kaip sonetui pritrūko kalbinio lengvumo, kampuotas jis kiek, kaip bebandytum kirčiuoti ar ištarti - 3- (dideliu avansu :))
2014-09-23 07:10
Sonetas! Nagi nustebinot. 4 (kliuvo kai kurie įvaizdžiai man...)
2014-09-22 23:26
Na, ritmingai padūsauta, na, su lašu erotikos. Bet sugadino skonį klišiniai įvaizdžiai (fėjos, aušra, mėnulis, vėjas, pašvaistės, alsavimai ir t.t.). 2
|
|