pamėlynavusiais nagais lyg neskiepyta balta mėsa spoksojau į rudenį -
auksarankį tinginį, snūstantį šalnos bangoje, medžio pjuvenų sudegęs kvapas
bėgo per nosies kuprą, trukčiojančiais paveikslais primindamas pirmąją studiją -
briedžio mėgstamą langą - palikau suoliuką skęsti džiūvančių lapų pagundai.