Ak tie trumpalaikės vasaros kvapai!
Tarsi įsiplieskę meilės pažadai!
Taip jų šokyje svaigsti, alpsti
Viso laikinumą primiršti.
O žolė į pradalgius suguls-
Šieno kvapas vai užburs.
Liepoms gi padvelkus medumi
Jau kvėpuosi visa širdimi.
Betgi mėtų paupiais kvapiais
Vasara vistiek tolyn nueis
Nusidriekusiam kvepėjime
Palikdama gailią liucerną.
Jie vis dar šnabždės, meluos,
Klajos tarp smaragdo žalumos
Laiko ratas tiktai nesustos
Ir rugiai branda nugeltonuos..