Viena

Laikas išsiuvinėtas manimi -
vienuma, tu būni tokia graži.
Alyvų violetu apsvaigusi ramybė -
neišsemtas jausmas - tu kvepi žaliu lapu.
Tik vienumoje, paklydęs trūkumas,
pienių pūku man švelniai kutena akis.

Sklaidyti muzikos tylos balsus, kai mes kartu -
įžiebtas likimas pamilti - juk tik pas tave,
aš atgyju nekalbanti žodžiais.

Vienuma
mes dvi saldžios vyšnios
nežydinčios kiekvieno sode.