Savęs ieškojau tėkmėje dienų
Tarp dolomito ir granito ir smiltainio
Pakėliau aibę akmenų sunkių
Nors neradau net įdaužto stiklainio
Šaukiau balsu lakštingalos pilkos
Ir mojau sakalo sparnais virš savartyno
Bet nedainavo man kalnai dainos
Bet neįpylė moterys man vyno
Tiktai sakyk, sakyki man, žmogau,
Ką blogo tau aš padariau
Kad pasiuntei mane toli nueiti?
Pakelsiu viską - tark kelis žodžius
Ir, patikėk, draugystės medis nenudžius -
Net jei po juo miegojo Raudonkepuraitė.