Jojo, sena vilkė, prie medinio stalo,
Įtraukusi galvą tarp menčių,
Valgo trijų grūdų košę.
Mama, kiek valandų?
Ji negirdi valandų,
Nevalo trupinių,
Nepašildo sriubos
Ir nepapjausto dukrai lašinukų.
Ji bėga su vilkais,
Užsikąsdama trim grūdais,
Trim pirmaisiais sakiniais,
Duotais Bado metais, kai
Du alkstantys pasižada
Mylėti iki mirtis
Juos išspjaus.