Tvarstis

Norėtum-būčiau Tau tvarsčiu
ant tavo žaizdos, kad mažiau skaudėtų.
Bet Tu negirdi
      kaip traukinio dundesiu į taktą pulsuoja mano vienatvė
      o gal lemtis prasidėti
                            pražysti, nuvysti, prisikelt nusidėti.
Nesterilu... man aureolė netinka,
tik aura nelyginant šarvas
                              užuodžiamas tvarsčio apgaulingas kvapas
Tai ne rolė
tik tolstantys bėgiai ir niekad nedejuojanti stotelė,
                                          kur vienas keleivis į save be tavęs