...

Mėlynė maudosi giedrumo gėriuos,
o šiluma yra spalvos kepurė
ir lengva lyg sunkumui sprogus.

Voratinkliai stilingai žyla,
kvapai išduoda snaudžiant žolę,
žiogai paneiginėja triukšmo žalą.

Šešėliai šlama stebint šilą,
dar lyžtelėt vaivorykštę gražuolę,
kuri burnoj lėtai atšąla.

Stotelėj ką tik nudažyto suolo
galėtų pavydėti karuselė
minčių skani net bėga seilė.

Šiek tiek paryškint vėjo solo.
Akyj, kuri vėsi lyg celė,
turėti atsarginį miego brailį.