Bemiegi naktis

Aš nerašysiu gražių eilių,
Tik parašysiu ką mintyse turiu.
Ką jau seniai širdį slepiu,
Ko nieks nežino iš tiesų.
Ne, ne meilė šaukia balsu.
Ne tu atėjas ir ne aš kartu.
Tai mano mintys tyloje,
Sušunka garsiai..
Klykia tuo balsu,
Kai man bejėgiškai sunku..

Kai vėl atversiu naktį langą,
Kai mėnuo švies man į baltą veidą,
Aš atsivertus knygos pirmą lapą.
Vėl nemiegosiu naktį kiaurą.
Ne, ne meilė mane kankina,
Ne, ne tos ryškios žydros akys,
Tai dar viena.
Bemiegi naktis.
Kai auštant užversiu paskutinį lapą...

Ir vėl kalbėsit už akių,
Nematot kas ištikrūjų aš esu.
Nežinot kaip aš gyvenu,
Ar man sunku ar skaudu.
O gal laiminga aš esu?
Nematot kas ištikrūjų aš esu,
Gal aš eilinė mergina,
Kuri vis būna amžinai viena...
Gal ta viena iš paprastų,
Kuri nudžiugina žvilgsniu.
O gal ir ta kuri mylės,
Ir nepaliks kai tamsa neblės.

Nežeminkim savęs,
Kitų ...
Pabūkim sekundę atviri kartu,
Mylėkim vieną amžinai,
Mus džiugins meilės angelai.
O gal jums skauda,
Gal sunku?
Tu pasakyk,
Juk aš esu...
Esu eilinė mergina...
Kuri vis būna amžinai viena..