Rytas

Pro tirpstantį rugsėjo rūką
Ir jo pastelines spalvas
Išplaukę tamsios miesto upės
Nuplauna prieblandos dėmes,
Pagauna plaukus lengvas vėjas
Ir durys veriasi erdviau.
Tokio dangaus nesitikėjau -
Nelygiakraščio ir skaidraus.
Kol slenka miegas nuo blakstienų
Ir gobia kambarį šviesa,
Atsargiai išsiskleisiu dieną -
Lai šįkart būna tobula.