Saulė vyne

Pasiruoškim meno instrumentus.
Manieji - žodžiai iš dieviškųjų eilių.
Mes galime skleisti šviesą vien atviru gyvenimui savo vidum.
Nė vienas nenori pranykti bent trumpam nepavirtęs padangių paukščiu.
Artėja kelionė, į kurią nepasimsim bereikalingų daiktų.


Ar turit didžių svajonių, kurių turiny nebūtų
Meilę marinančių sudedamųjų dalių?
Ar tikit beribės laisvės guviu dvelkimu?
Esu visada su jumis, bet mano mintys kitur...
Nerimstančiai skrieja besiliejant peizažų dalims ir spalvoms.

Ar kada susimąstot, koks turtingas žmogus,
Kuris geba atrasti kitų pasaulių giją savy?
Kasdien einu pro žmones, sunaikintus ribotų minčių,
O mano ištįsęs šešėlis seka jų pavymui.
Bijau išnykti, todėl panirstu į sapnus.


Stebiu mažo vaiko akim, kaip neatranda vietos
Smėlio smiltys ant nunykusių, kaukiančių jūros krantų.
Regiu, kaip horizonte sudie moja paukščiai, išnirę užum tirštų debesų.
Kaip saulė, tirpstanti vyne pamažėle svaigina
Ir visa visa apglėbia rausvo aksomo šydu.
Kitapus snūduriuoja kita - nakties saulė,
O mėnesienos dulksna šviesos sidabru
Palengva krinta ant atmerktų įkvėpimo akių.