ir kai prasilenkiam
aš nesuprantu
kokių velnių kadais
viena lėkšte dalinomės
tarsi negalėjom turėti atskirų
tarsi
būtina buvo taip suaugti
be jokio šaltumo ir neutralumo
kad užsiliepsnot
lyg į pragarą papuolus
kad įsižeist
lyg iš savo lizdo išmestai gegutei