Eičiau

Ir eičiau lengvai, kur nevaržo mūs vėjas,
Tik tyloj nenurimsta tas aklas teisėjas
Ko nepasėjęs surinkti norėjęs, tylėjęs.
Tikro veido neliko, prasmės nereikėjo
Pažinti, dėl ko šitiek miestų kalėjom.
Praėjom, metėm sava, tolyn bėgom,
Sekėm pažadėto likimo pėdom.
Klausei, ar radom jau, ar jau priėjom -
O aš sakiau – aš vis dar čia, atleisk, teisėjau,
Savo atspindį rasti gelmėje tikėjaus.