buvo

Man buvo septyniolika.
Akimirkų, šukuosenų, rūbelių
gal kažikiek drugelių ir bėdų

ir knygos guldavos simfonijom
išskėsdavo ir viršelius ir tomus
ir puslapiuose rasdavau tiktais save

man buvo devyniolika
kai nejučia pradėjau susiprast kad TOMAI
ne man ne mano ir ne
Apie mane.

Man buvo
DVAM penki
kai aš susivokiau, kad šie pasauliai
išnyksta kino teatruose
išnyksta plovime


ir tu
jau niekada

neneši man tiek rožių
neausi tokio tinklo

ir tie drugeliai
buvo tiktais įprotis
tiesiog

būt mylima.


man būna daug daug amžių
ir aš nebežiūriu jau į save

kuriuose tomuose galėjau rasti
ne SAVO išmintį o tiesą
ir tave?