Delne įspaustais takais
teka rytojaus kraujas
dieną ir naktį
dega šimtametis aukuras
ežerų akyse
bučiuojasi žuvys
nudaužytais pirštais
kalamos verpstės, kryžiai
ant kalvos kyla bažnyčia
delno nuospaudose
saugomi raktų kodai
demonų akių žiora
sminga į kolų tvorą
stiprėjanti siela
delnui suteikia jėgų
nustumti didžiausią
granito luitą.
Motinos akyse ryto spindulys
slysta kardo ašmenimis
jos siela prabyla:
„Grįžk su juo arba ant jo“