Espresso

1...

Nurimk senoji žeme
mudu niekada nebuvom artimi
o jei kas paklaustų -
tu man nekvepi
nei anakardžiais nei siera
o jei negrįšiu
sukis toliau, niekas nepakis,
nei tavo sielvartas, kuris ir dabar
perdėm rimčiausias ir kartus
it anglis,
o jei teks mirt
tai tik virš upės matant paukštį
ant viktorijos lapo
ant tiršto Amazonės liūno.

    2...

    - Tik kalbos, juodas kliedesys,
    man, didžiajam tavo tėvui,
    jaunas šikniau,
    aiškinti nemiela
    kad po laiko jau kitaip kalbėsim,
    nereiks pražilti nei putotis
    ant dėmėto Lietuvos dangaus,
    brangi dama tamsiais plaukais
    susūdys tave kaip silkę,
    klausyk, jei išgyvensi
    tą jaunystės brudą
    išgerk už beprotį save
    kuris vis nesivaldo
    kuriam vis negana.

3...

- Ir vėl dėmė ant švarko
ežio ar kaktuso formos
spygliuota, nelengvai pamirštama,
o gal tai ta dėmė
lyg visada šviežia
ir ant kiekvieno rūbo
balto ar juodo,
purvino ar išskalbto,
brangios damos skonis
vis dar baisiai braižo stemplę
o porceliano dugne
lieka tik neimaišytas pasaulis.