ginčas

Ak, Dieve, Dieve... Ko klūpai ant šachmatų lentos? Taigi Šachas - Matas jau buvo. Abu. Išėjo. Bjaurybės, žinau. Išvartė visus Tavo žaislus. Karalius dar dabar tebeguli kampe. Vargšas, panašus į Tave. Dieve, žinai, šiandien išmokau naują eilėraštuką:

Dieve brangus,
Kaip aukštai dangus,
Norėčiau užlipt,
Bet nėr kur įsikibt.

Gražus, ar ne? Kas? Nepatinka? Brangusis, turiu naujienų - nusibodo tą Tavo bibliją skaityt! Įsivaizduoji? Negali patikėt... Jau kelinti metai ją vis verčiu į anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lotynų, senovės Babilono ar Egipto, senovinę slavų kanceliarinę ir kitas kalbas.  Kasdien sudarinėju ratažodžius, panoraminius ir paprastus kryžiažodžius. Net tokius, kur paryškintuose langeliuose galima perskaityt tavo vardą... Kaskart po valgio (kad geriau virškintų) su savo atspindžiu žaidžiu šaradas. Per Tave net išmokau keiktis pagal biblinius motyvus. ATSIBODO! O ir visose Lentynose (kurių čia trys - Tau, Tavo sūnui ir kažkam dar... neatmenu) vien biblijos, biblijos... Tavo knygų spinta jau sulūžus, o tu nė nepastebi...
Ir apskritai, ar tu bent manęs klausais? Taip ir maniau... Ką sakai? Niekur aš neisiu. Kas Tau daros? Ką sakai? Nešauk, girdžiu, ne kurčia gi. Sakai, kad pavargai... Visi tik ir sako, Dievas toks, Dievas anoks, bet niekad, kad pavargęs... Ne, taip nebūna. Na gerai, tarkim, kad būna. Nešauk. Tai nuo ko tu pavargai? Neverk gi. Tššš... Sakiau jau, kad niekur neisiu. Neprišėrei - nevaryk! Kąą?? Nuo manęs pavargai??? Kažkas naujo.
Ei, kur bėgi? Starto dar nedaviau... Tiek to, einu biblijos skaityt...