Grįžtantiems

Praskleidžiu vadovėlio puslapius
  jie byra tarp pirštų
    pakvimpa tarp lapų ištryškusiom gervuogėm
ir manimi ošiančiais krūmais
      lieku vienas
    išmintis ir žmogus bando pažadinti
        žodyje slypinčius kodus
  visa įtraukia mane ir užvaldo
  įsileidžiu į save
nelyginant moteris
                                vyrą
        ir radęs naują kūrinį
      susigūžiu suolelyje po klevu
    kuris atstoja niekada nematytą tėvą
    kol krentantys lapai primena
  jog jis dar yra pavaldus gyviesiems
      pasileidžiu bėgti į namus
    savitą oazę skirtą kurti šventiesiems
  ten mano devynmetė dukra
                                        meldžiasi
    ir gimsta dvasioje
      „Viešpatie atleisk man visas nuodėmes, kad išeinantys grįžtų“.