Žvirblio ir zylės dvikova

Žvirblis turškiasi balutėj,
Prie jo atskrenda zylutė:
- Kaip smagiai tu čia taškaisi,
Leisk ir man, na, ko blaškaisi?

Zylė taikosi nutūpti,
Žvirblis ruošiasi pasprukti.
- Kur tu taip skubi, žvirbleli?
Kad net pametei plunksnelę!

Žvirblis pykteli truputį:
„Ko pristojo ta zylutė?
O gal širšė jai įgėlė?
Arba varna snapu skėlė? “

Kol žvirblelis taip galvojo,
Zylė jam sparnu užtvojo:
- Pasislink šiek tiek į šoną! -
Cirpia jam, pakėlus toną.

Žvirblis dar labiau supyko,
Nieko jam daugiau neliko,
Tik pastumt tą zylę paiką,
Ir daugiau negaišti laiko.

Kovarnis jų kovą matė:
- Ei, paukšteliai – besarmačiai!
Ar jums vietos neužtenka?
Žodį „prašom“ tart pakanka.