Regiu žibutės šypseną miške,
girdžiu giesmę vieversio
melsvame danguje, -
pavasaris žydi širdyje.
Netoliese kormoranų
monopolijų būriai
nulesa pušyno ūglius amžinai
ir tvenkinių smulki žuvis
nepakils viršun iš vis.
Surinkę žemuogių
krepšelį su kaupu,
susikibę visi ratu
klastingus demono sparnus
sukame į jų pragaro vartus.