Smėliuota vaikystė

Vaikystė pralėkė, ilgai neužsibuvus...
Su saulės bučiniais veide,
Smėlėtom, vaikiškom pėdutėm.
Tokia gaivi, tyra, be rūpęsčių, padūkus...

Jaunystė šuoliais, lyg žirgais,
Audringais vėjo gūsiais.
It jūros bangos, tai ramiai,
Tai lyg krante sudūžtant...

Kažkur tai liko praeity
Įspaustos smėly vaiko pėdos,
Vaikystės pasaka saldi, saldi.
Cirko klounai ir gražiausios lėlės...

Naivume šventas, taip atrodė...
Kad visada jauna aš būsiu
Kaip jūra, saulė amžina
Kaip vėjas gaivus pūsiu.

(Jaunystę pakeitė branda.
Reiks tuoj beretę siūti.
Gal būsiu aš ori dama.
O gal linksma močiutė?)