Metai

Ir visa bus vėl iš pradžių -
pavasaris, žiedais nutiškęs,
ir vasara, šilkai žalių raidžių,
po to rašys ruduo išblyškęs.

Po to žiema drebės snieguos
po apklotu balčiausio miego,
ji tau už ilgesį mainais įduos
tik naktį dylančią skliautuos bemiegę.

Dar liks tau prakaito sūraus lašai,
dar smiltys, byrančios tarp pirštų,
kai tu sava būtim eiles rašai,
kaip visa skleidžiasi ir miršta.