Paminklas

Iš pradžių buvo
                      bedvasiai garsai
    byrantys nuo įmerktų irklų
          iš jausmų
  per gili širdgėla
                tad neapsikentęs net  neišmokinęs plaukti
    išmečiau už borto
        tikėdamas nuskęs
      o šaltis stingdė ledą
  per šlapią nugarą šiurpuliai
    tolau nuo skęstančių žodžių
            mačiau kaip išnyra ir vėl pasineria vandenyje
    jaučiau lyg palieku save kalėjimo kameroje
    įkalinus iki gyvos galvos
              žodyje
    o kada atsigręžiau mano apleistasis sakinys įšalo dėka
      virto paminklu
              virš manęs.