Plaukiu per gyvenimą vilnimis besisupdamas
Nusileisdamas, kildamas, slysdamas, klupdamas
Viskas gerai kol gerai, kada štilius
Kaip laivelis vis plukdomas
Tik kažkodėl vienas iš mūsų, silpnesnis
Savo įtampas paviršines laikosi širsdamas
Bet apvirto valtelė ne kažkieno kito
Nuo puikybės, priklausomybei e lito
Apsivožė stalelis, nors dar pusiau rytas
Tada sakau veidrodžiui –būk sveiks „In vino veritas“
Nėra niekur tvarkos, kur žengi-ten žabanga
Tai ir aš metu viską per tvorą, pro langą
Taip kuriu darbo vietas
Ir toliau vaidinu devintąja bangą...
Ji sako-š, ne gyvenimas klozeto duras užvėrus
Pagalvoju-fui, kokia tu atgrąsi kai stovi ant slenksčio nustėrus
Saugotis reikia, sakau, aš tau ne bankas kuris svetimą turtą dalina
Bet nenusimink, kreditą duos tau kiti, pažadės paverst vandenį į vyną
Bergždžia tu, bergždžias ir mano gyvenimas, genai toliau kopijuoja kloakas gofruotas
Negirdžiu širdžiai mielų aimanų-Aš neiščia, tada ir gyvenimas jau abortuotas
Būk vyras, neverk, juk matau ne kito, savęs labai gaila
Kai suprasi sugriovęs ir kito gyvenimą būsi seniai jau nusenęs
Bet ir tai juk praeis, sakė išminčius dar kitados
Viskas kaip laikas savaime praeina
Bet kažkas lieka išgėrus puodelį kavos
Pabūsiu šį kartą indaplovė
Nes indų neplauni kai lieka vos, vos
Fasonas ne tas, lai be tavęs ir čia apsieina
Ai, tikrai, ir prie ko dabar aš?
Valgyk sau kukurūzus su tuna
Ir verk kitam ant peties
Kuriam svetimo skausmo nebūna...