Tai pasakyk, kodėl tu tįstant odai
Vis desperatiškai man stengiesi įrodyt,
Tarpvietei tamsėjant, regai silpstant,
Kad vis dar gundančiai atrodai?
Gal atspindys dubenyje vis drumsčias,
Nuo ašarų į servetėlę negręžtų,
Tas vyras tavo raudai kurčias,
Nereikia jam tik širdyje jaunų.
Tu klausi, ar jau tarp mūsų nieko...
Ar tik gyvai į žemę lįst belieka?
Atmink, jei tau daugiau nei dvylika
Tavęs nepis jau niekas (*niekad).
* niekada nesakyk niekada. Gal koks gerontofilas ir susidomės.


Keliaujantis Tamsa









