Krinta žvaigždės ir gęsta
Ir tamsėja dangus…
Baigiu tave prarasti,
Mano drauge brangus.
Gyvenau kaip plaštakė:
Vis į saulę skridau…
Viskas, rodos, man sekės,
Kol tave praradau…
Gal žvaigždelės čia kaltos,
Gal aptemęs dangus…
Kužda žiedlapis baltas:
Nebegrįš jau brangus…
Gal per maža mylėjau,
Gal buvau negera,
Kad užgeso žvaigždė jau -
Mano meilė pirma…


Dzūkaitė






