Tikiu tavim, nes norisi pajusti
Ir melo, ir šventos teisybės pinkles
Tikiu tavim, tik neskubant suklysti
Liks laiko keistis ir atleisti.
Terasoje išgertas vynas vakare
Mane apėmusias abejones sutramdė
Tikiu, netyčia užkliudyta taurė
Pažiro stiklo šukėm žolėje.
Tikiu tavim, visai netyčia
Išsprūdęs žodis įžeidė mane
Vėsus šešėlis glaudžiasi terasoj
Renku žolėj pažirusias šukes.
Tikėti tavimi turiu dar sočiai laiko
Nebūtina žinoti kiek ilgai
Žinau, kad esam vienas kito vergu
Neprieštarauju, šukės laimę neša.
Tikėti tavimi kantrybė nesibaigia
Pasaulis sukasi ir keičiasi laikai
Susidėlios jausmai ir baigsis ginčai
Kitaip nebus, nors viskas keičias.


Kapucinas






