Palermo nelabasis

Ir kas gi man tos katedros
Ar antikos stebuklai
Griuvėsiuose rasta prasmė?
Muziejuose - švara dusinanti,
Savęs neatpažįstu rūmų aukse.

„Ekskursijai - penkios minutės,
Po to visi šokite greit į transportą! “
Gido paraginimai sukelia juoką,
Nes jau valandą žiūriu į palmę
Viktorijos aikštę palaikius namais
Ir tyliai nukniaukusi kinrožės žiedą
Pinuosi į plaukus kartodama mantrą
Mangeramangeramangera
Lyg lakus bugenvilijos stiebas
Vyniojuosi palmės kamienu
Suaugu su siela šio sodo
Ir apsipilu ekstazės žiedais.

Išeinu, kada gatvė jau bunda
Gena naktį namo baltas mėnuo
Vangiai artinas rytas.
Vangiai sėlinu aš.

Kai tuščių gatvelių voratinkly
Nuaidi prekeivių šauksmai
Pajuntu tvinksėjimą smilkiniuose
Suradau, ko ieškojus
Ir kur nešė apsunkusios pėdos
Miesto turgus! Miesto pulsuojantis riešas!
Žingsnį lėtinu, vos spėju dairytis
Glostau persikų skruostus putlius
Ir įkvepiu nakčia raškytų apelsinų 
Opuncijų uogos, citrinų geltonis
Einu vis tolyn nematydama galo
Ilgos ir siauros turgaus gatvės.

Šurmuliuoja gyvai, lyg vanduo virduly burbuliuoja
O aš koja už kojos į priekį slenku
Jūros dvelksmas staiga pakutena man šnerves
Ant ledu nukrauto stalo riogso tuno skerdiena
Išdidus prijuostuotas akim žaižaruojančiom
Siūlo ryte sugautų aštuonkojų
Paklausiu, kiek sepijų rašalas
Nes trokštu prie ledo skaldos bent šiek tiek dar pabūti
Nors kardžuvė išskrosta akių ir nedžiugina.
Susimąstau, ar nepašvinks žuvis
Kol ją namo parnešiu
Bet traškią dvejonę sutrupina
Pažįstamas ir nežinia kur nuskambėjęs juokas

Iš kepyklėlės, nešinas fokačia˟
Ir dviem čiabatos˟ kepalais
Išnyra veidas taip matytas
Kurio seniai sapne nei košmare jau neregėjau.
Pašiurpsta tik dabar oda
Ir kaltas ne žuvies skyrelio ledas
Nepamenu, ką pasakyt turiu
„Prasmeki skradžiai“, o gal „brangusis, labas“...

Duona iškrinta. Nemėtyk, šventa!
O man gniaužias pirštai į kumštį
Tarp mūsų bandžiusį eiti nutrenkia elektra
Ir krinta lyg žaibo skeltas medis
Jį perlipi, eini artyn
O žingsnių tiek nedaug
Tu čia
ibiscus˟ plaukuose pauostai
Į ausį sušnabždi „aš čia“
Įsielektrina oda, degu ir šąlu
Bijau paliesti
Ir štai makabriškame turgaus fone
Pagauni glėby šokiui tango
Pirštų galais nebesiekiu žemės
Suki, vis suki išsiilgęs manęs, išsiilgusią
Geidžiu sušukti „nešk aukštyn“
Bet tu žemyn nuleidi
Gracingai kilsteliu akis į gipsinį Adonio veidą
Juodų akių gelmėj visatos paslaptis išvystu
Ak, kur buvai anksčiau?

Nujausdama, kas bus, jam užminu batą visu savo svoriu
Jis nė nevirpteli
Tik šypteli
bučiuodamas





˟Itališka duonelė kepta su pagardais
˟Plokščia mielinė itališka duona
˟Kinrožė