Nusivylimas apėmė duris atvėrus
Pavasariu nesuskubau pasklist
O tu, marga plaštake perlo rūbais
Kelione mėgaujies laisvai kaip vėjas.
Nusivylimas surakino jausmą skoniui
Nepajėgiau sultingo vaisiaus paragaut
O tu, marga plaštake, skonių jūroj
Nektaru troškulį ir alkį malšinai.
Nusivylimas tramdo norą keistis
Lieku medinio namo prieangy rymot
O tau, jautri marga plaštake, laikas
Tiesiog išduoda paslaptis kaitos.
Nusivylimas dieną naktį saugo sapną
Nutolti ir panirt fantazijų saloj neišdrystu
O tu, sapnų valdovo delnuose ilsiesi
Ir sapnas keistas lieka tavo margume.
Likimo savo niekuomet nebepakeisiu
Ir nežinau, savų klaidų ar nekartosiu
O tau, lengvai trapi plaštake, lieka
Lauke prie mano namo daug gėlių.