Žadintuvas

prašau sustoki
poeziją nėra reikalo gretinti
nei su gyvenimu
nei su gyvybę teikiančiais vaizdiniais
žinoma žodžiai atsega marškinėlių sagas
atryja perdirbtą pusgaminį
ar pakelia nuo grindinio sumindžiotą nuorūką
lygiai tie patys žodžiai
be skonio pajautimo apspinta
ir mane
ištroškusį pietauti žodžio visuma reiškiančia dalį paties
bet įgauna prasmę tik tada
kai aš juos apvilkęs elgetos atgaila
ir vidinio turto vardu
pasėju tavo gatvėje
lyg nuolat budintį
sielos žadintuvą
gaila praeinančių.