Senelės pasaka 2014

Nebelinksmas mūsų kiemas,
Apverstas jis bambaliais,
Štai va Kęstis šneka pievas,
Bet tai nieko nepakeis.

Apie savo sūnų Džiugą,
Kojas-purvinas, basas,
Apie dingusį lenciūgą,
Kuriuo vydavo mergas.

Apie slaptą-viešą tašką,
Kur netrūkdavo svečių,
Apie seną ožy Pašką,
Kur nesaugo paslapčių.

Apie gerą draugą Joną,
Koks kaimynas jis puikus.
Apie Jadzę, pirmą žmoną,
Na ir taip senus laikus..

Kęstis biški nusiminęs,
Mintys gryžta jo atgal,
Jam nereikia išeiginės,
Prisigers jis, zajabal.

Jo kaimynas girtas miega,
Gert vienam juk nesmagu,
Eina bąsas jis per sniegą,
Susirast naujų draugų.

Mūsų Kęstis pikto būdo,
Štai kraujuoja jo kakta,
Tris kaimiecius jis išplūdo,
Ir jo pasaka baigta...