Lieku

Gėlėtu pievos kilimu
Pūkais pavirtę skraido
Baltai pilki lėktuvai
Nelaukdami rudens.

Paliko brydę ryto rasoje
Naujai pražydusi gėlė
Geltona pasaka jai baigės
Derlinga sėkla laikas tapt.

Galiu mylėt gėles ir laiką šiltą
Galiu mylėti vasaros spalvas
Galiu sukurti dainą ir pamiršti
Trumpumą vasaros nakties.

Galiu norėt padovanoti  puokštę
Pražydusių laukinių augalų
Gal kiek vėlokai, bet nepyk jau
Atklysiu šiandien susitikt.

Sugėrė aromatą kilimas vilnonis
Mums sėdint jaukiai tavo kambary
Skraidyt nustojo net pilki lėktuvai
Rudens šalnoj lieku su tavimi.

Nereikia daug gėlių nuskinti
Nereikia puokštėm puošt namų
Akis užmerkiu tyloje mėnulio
Ir žodžiai nepakeis jausmų.