Slieko ir kurmio sumanymas

Rausia kurmis sau urvelį,
Bakst nosyte į grūdelį,
„Pusryčiai bus ištaigingi“ –
Mąsto kurmis sau laimingas.

Sliekas rausiasi pro šalį:
- Duok, kurmiuk, man tą grūdelį,
Valgyti įsinorėjau,
Nieko burnoj neturėjau,

Nuo pat vakar ankstaus ryto...
- Ką, sliekeli, man daryti?
Juk grūdelis tiktai vienas,
Nepasotins jis nei vieno.

- O, žinai, mes jį daiginkim,
Laistykim, gražiai auginkim,
Išauginsime stiebelį,
Daug ant jo subręs grūdelių.

Darbo daug, tiesa, įdėsim,
Bet, po to, nesigailėsim,
Kai grūdelių derlių rinksim,
Sočiai pilvelius prikimšim...

„Sliekas gal gerai galvoja? “
- Na, tai laistom, nesvajojam!
Kurmis tempia kibirėlį,
Sliekas purškia vandenėlį...

Dirbo jie, o dienos slinko,
Grūdo daigas stiebės, linko –
Burbuolėj grūdų gausybė
Brendo saulėje – puikybė!

Džiaugės kurmis, džiaugės sliekas –
Derlius bus gausus, kaip niekad!
Netingėjo - uoliai dirbo,
Todėl daug grūdų uždirbo.