Be valties vakaras atplaukia
ir violetiniais delnais paglosto
patvory jurginų galvas
Dar ne ruduo
bet obuoliais jau kvepia sodas
ir pieva jau dalgiu marinta
žaliuoja vėlei, bet mažiau gyvybės
Ten kužda vabalėliai dobiluos
savas maldas prieš miegą ir prieš lietų
klausausi, išgirstu ir pradedu suprasti
Nemokė niekas
šitų poterių, bet lūpos pačios verias
ir pabyra žodžiai, kartu su vakaro rasa
aš šito vakaro dukra
jurginų margaspalvių mylinti sesuo
iki pirmos šalnos pabūsim dar kartu
Dar ne ruduo...