Neliko nieko jau širdy
Ir nieko man nereikia
Gyvenimas neteko prasmės
Viską suėdė laikas...
Paliko liepa ta sena
Gale gimtinės sodo
O buvo ji maža, maža
Kaip man dabar atrodo
Apdraskė vėtros jos šakas
Nulaužė ir viršūnę
Žalojo, kaip gyvenimas mane
Abu jau mes supuvę...
Užaugs dar tavo atžalėlė
Kuri iš kelmo želia
Neliks manęs jau greitai čia
Baigias mano kelias...