Seneliui

tavo spinta nemačius marškinių
nepersmelktų cigarečių kvapu
tavo rankos nepamena dienos
nenubalintos darbo dulkėmis
laikas jau seniai susitaikė
kad nesi linkęs skubėti

dar daug naujų marškinių
prisiglaus tavo spintoje
dar saujos pilkšvo dirbtuvių sniego
kris ant tavo nuogos galvos
dar ilgai laikas kentės tave
savo nušiurusioj pašonėj