Saulėlydis akino vakarą
Vėjo juostose draikės gyvenimas
Nerūpestingumo aitvarai sklandė
Tik debesys pildėsi nerimu
Kurio nepažinęs buvai
Spindulių ašmenis galando žaibai
Vaikystės gija įtrūko...
Suvirpėjo gyvasties branduolys
Pakrantės vandenys drumzlini
Plakasi muilinos putos
Druskos dulkių pūga įsišėlsta
Granulės smėlio žybsi variu
Kriauklių perlamutrinė pudra
Akmenėlių girnose traška dūlėja
Nusėda kranto randuos
Pėdučių kasose
Porcelianinė banga
Gal popierinis laivelis
Tik mažojo paskenduolio
Vyzdžiuos
Lieka įstiklinta
Laisvė.
2014-08-01 12:19
Man to fantastiškumo buvo per daug. Dirbtinai skamba vietomis.Nepaisant šios nedarnos visai patiko (:
2014-08-01 00:20
Vengtinos tokios tuštokai abstrakčios savokos kaip "draikės gyvenimas", nerūpestingumo aitvarai", "gyvasties branduolys".Nėra argumentacijos kodėl įtrūko "vaikystės gija". Vaizdai su muilo putomis, druskos dulkių pūga, porcelianine banga ir variu žybsinčiu smėliu kiek komiškai nuskamba. Pabaiga gera, bet iki jos reikėtų kažkaip priežastingumo takeliais, o ne bandymu nupiešti kraštovaizdį eiti, manyčiau. Pašlifavus išgryninus gal kas ir išeitų. Dabar 2+
2014-08-01 00:00
Šiurpulys per kūną perbėgo pabaigoje.
O šiaip 4.