Gerb. juozupuk, jei tamstos patirtis sako ką kita, tai niekas netrukdo apie tai ir rašyti. O mano, mano aplinkos patirtis sako būtent šitai. Turbūt nesiginčysime, kad kiekvienas turime kitokią patirtį. Nereikia niveliuoti patirčių ir žmonių. Tik įvairovė suteikia pasauliui spalvingumo. O dėl silpnumo ir nemokėjimo valdytis - ką žinai apie mane? Juk aš eilėraštyje negyvenu - tai lyrinio subjekto išgyvenimai.
Bet čia septintos klasės kursas...
Meilės laužas tėra tik vaizduotės (kokios - nesakysiu), padarinys. Gaila ir nejauku, kad žmonės tokie silpni ir nemokantys valdytis, bando kurti kažkokiu tikslu meilės laužus? Paskui lieja ašaras graudžias.
Reikia semtis patirties ir iš praeities: tėvų, draugų, giminių, literatūros. Gana senokai Degutytė rašė, kad: "kas dega tasai ir užgęsta, belieka vieni pelenai...". Kam anie rašė ir mes tą patį ašarodami rašome, jeigu patirtis sako ką kitą...
...eilėraštis tai gražus, tik....liūdnas. Dabar gi vasara, pats žiedų žydėjimas. Žiūrėk - per pievą ir ateina tas, kurio šimtmečius lauki...[tik nepavark laukti]
Jūsų lyrika ritmiška, bet daugiau jūsų nekomentuosiu, nes bloga darosi nuo trafaretinio paskutinio komentatoriaus K o jis jus visad komentuoja.
Atleiskit ir sėkmės.Susitiksim ž.ž